Jūs nerimaujete ne dėl to, ko nežinote. Jūs bijote to, ką tikrai žinote /M. Twain/
Dauguma žmonių šiandien vis dar klaidingai galvoja, jog Žemė yra tokia didelė, kad žmonija negali daryti įtakos planetos ekologinės sistemos veiklai. Toks mąstymas dabar visai nebetinka. Žmonių skaičius išaugo, technologijos tapo tokios sudėtingos, kad dabar smarkiai veikiame daugumą aplinkos sričių. Pažeidžiamiausias Žemės ekologinės sistemos dalis yra atmosfera, nes jos sluoksnis labai plonas (panašiai kaip lako sluoksnis ant gaublio santykyje su visu gaubliu). Didelę neigiamą įtaką atmosferai daro anglies dioksido (CO2) dujos, sukeliančios šiltnamio efektą. Daugiau informacijos: http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0iltnamio_efektas
Kur atsiranda šiltnamio efektą sukeliančios dujos?
CO2 sudaro apie 80% visų išmetamų dujų dėl namuose, automobiliuose, gamyklose, elektros jėgainėse deginamo iškasamo kuro (naftos, gamtinių dujų, akmens anglies), kertamų ir deginamų miškų bei cemento gamybos.
Net 60 % CH4 (metanas) į atmosferą išmeta žmogus; šios dujos susidaro iš užkastų atliekų, galvijų ūkiuose, deginant iškasamą kurą, valant nutekamuosius vandenis ir išskiriamos kitose pramonės šakose.
Azoto suboksidas (N2O) dar vienas šiltnamio efekto kaltininkas, taip pat kaip ir CO2 atsirandantis tiek natūraliai, tiek įtakojant žmogaus veiklai. Dėl industrializacijos į atmosferą jo patenka 17% daugiau. Ši medžiaga išsiskiria iš trąšų, iškasamo kuro, degant miškams ir pasėlių likučiams.
Ar žinote kad:
Žaliuojantys augalai sugeria CO2. Dėl to pavasarį ir vasarą CO2 kiekis sumažėja, o rudenį ir žiemą padidėja.
Atlikti tyrimai, trukę pusę amžiaus, patvirtina: CO2 koncentracija nuolat didėja. Padariniai dramatiški: ten kur plytėjo ledynai, dabar jie išnykę ir nuolat nyksta toliau.
Per ateinančius penkiasdešimt metų, jei pasaulis drąsiai ir greitai nesušvelnins visuotinio atšilimo, 40% žmonijos daugiau ar mažiau pritruks geriamo vandens.
Stiprių vėtrų, susiformuojančių Atlanto ir Ramiajame vandenynuose, trukmė ir intensyvumas nuo 1970 metų padidėjo maždaug 50%.
Per pastaruosius dvidešimt penkerius metus atsirado apie trisdešimt naujų ligų. O kai kurios senos, jau pažabotos ligos, dabar vėl užplūdo.
Per pastaruosius penkiasdešimt metų imperatoriškųjų pingvinų populiacija sumažėjo apytiksliai 70%.
Daugybė tautelių, gyvenenčių nedaug virš jūros lygio iškilusiose Ramiojo vandenyno salose, jau turėjo palikti savo namus, nes jūros vanduo nuolat kyla.
Jei Grenlandija nutirptų arba ledas atskiltų ir nuslystų į jūrą, arba pusė Grenlandijos ir pusė Antarktidos ledo nutirptų ar atskiltų ir nuslystų į jūrą, jūros lygis visame pasaulyje pakiltų nuo penkių su puse iki šešių metrų.
Prisimenate buvusioje Sovietų Sąjungoje plytinčią Aralo Jūrą? Dabar jos beveik nebėra.
Didžiausią įtaką visuotiniam atšilimui daro JAV (30%), Europa (27,7%), Rusija (13,7%).
Pokyčiai, pagrįsti jau egzistuojančiomis, prieinamomis technologijomis, gali sumažinti anglies dioksido emisiją net žemiau aštuntojo dešimtmečio lygio:
Efektyviau naudojant elektros energiją šaldymo ir šildymo sistemose, apšvietimui, prietaisams ir elektroninei įrangai.
Efektyvesnis tiesioginis vartojimas: turime kurti pastatus ir verslus, naudojančius daug mažiau energijos, nei naudodavo iki šiol.
Automobilių ekonomiškumo didinimas gaminant automobilius, eikvojančius mažiau degalų ir į kelius išleidžiant daugiau hibridinių transporto piemonių bei automobilių su kuro elementais.
Didinant bendrą transporto ekonomiškumą: pavyzdžiui, kuriant miestus ir miestelius su geresne viešojo transporto sistema, gaminant sunkvežimius, efektyviau naudojančius degalus.
Pasikliaujant naujomis energijos technologijomis, kurios jau egzistuoja: pavyzdžiui vėjas ir biokuras.
Surenkant ir saugojant anglies dioksido perteklių jėgainėse ir pramonės vietovėse.